Ekovata

Statant ar renovuojant namus būtina pasirūpinti tinkamu apšiltinimu. Komfortas ir mažos sąskaitos už šildymą skatina domėtis kokybiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Viena iš geriausių yra ekovata, kuri naudojama daugelyje šalių. Tokį populiarumą ji pelnė dėl puikių savybių.

Ekovata gaunama naudojant perdirbtą celiuliozės pluoštą, kuris sumaišomas su nelakiomis organinėmis medžiagomis. Ji gaminama daugelyje šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Daugiau, kaip šimtmetis praėjo nuo jos sukūrimo, todėl galima tiksliai žinoti jos savybes ir, koks jos poveikis aplinkai.

Ekovatos privalumai ir trūkumai

Ekovatos populiarumą lėmė tai, kad ji turi daug teigiamų savybių. Vis daugiau mes rūpinamės ekologiškumu. Ieškant tokių apšiltinimo medžiagų ekovata yra geriausias pasirinkimas. Joje nėra kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti mūsų sveikatai ar aplinkai. Be to, net ir kilus gaisrui ji tik rusens, o ne degs ir neišskirs jokių kenksmingų medžiagų. Ne tik tai rūpi pirkėjams. Svarbiausiu kriterijumi tampa termoizoliacinės savybės. Ji puikiai sulaiko šilumą, todėl apšiltinus pastatą sutaupoma. Ekovatos šilumos laidumas yra labai mažas. Jis siekia λ =0,038 W/mK. Pavyzdžiui, toks šilumos laidumas reiškia, kad 5 centimetrų storio ekovatos sluoksnio varža sieks 1,30.

Verta paminėti, kad naudojant ekovatą nereikia naudoti garo izoliacijos plėvelės, kuri kainuoja ne taip jau ir pigiai. Tai reiškia, kad tokia šiltinimo medžiaga „kvėpuoja“. Šilumos sulaikymas kartais turi neigiamą poveikį, kuomet kaupiasi drėgmė. Naudojant ekovatą to išvengiama, nes drėgmė nesikaups. Taip pat ji turi gerą garso izoliaciją. Dažnai vasaros metu norisi, kad patalpose būtų kuo vėsiau. Ekovata turi unikalias savybes, kurios užtikrina vėsų orą patalpose, kurios apšiltintos šia medžiaga. Ne mažiau svarbus ir šiltinimo medžiagų ilgaamžiškumas. Specialistų teigimu, teisingai eksploatuojama ekovata savo savybes gali išlaikyti daugiau nei 50 metų. Jos biologinis atsparumas labai aukštas, todėl neverta nerimauti dėl grybelinių ligų, vabzdžių ir graužikų.

Ekovata turi daugiau privalumų, nei trūkumų. Prie trūkumų galima priskirti darbų atlikimo kainas, nes samdant specialistus, kurie atliks šiltinimo darbus, teks mokėti ne tik už darbus, bet kai kuriais atvejais ir už specialią įrangą, be kurios sudėtinga dirbti tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, tokios įrangos reikia šiltinant sudėtingas konstrukcijas. Jei bus naudojamas sausasis šiltinimo būdas, tai neišvengiamai bus daug dulkių. Puikias termoizoliacines savybes turinti ekovata negali būti naudojama pamatų apšiltinimui. Taip pat verta paminėti, kad rinkoje yra daug nekokybiškos padirbtos ekovatos, kuri nepasižymi reikiamomis savybėmis, todėl pirkti reikia tik atidžiai išsiaiškinus ar ji atitinka keliamus reikalavimus.

Šiltinimo būdai

Ekovata pastatai gali būti šiltinami šlapiuoju arba sausuoju būdu. Uždaroms ertmėms, kuriose yra oro tarpai naudojamas sausasis būdas, kuomet rankomis arba specialia žarna įpučiama ekovata. Toks būdas tinka šlaitiniuose atitvaruose, ertmėse tarp grindų, perdangose, mūro oro tarpuose. Sausas būdas taip pat naudojamas atviriems paviršiams šiltinant ne vertikalius, o horizontalius paviršius. Ekovata su specialia įranga arba rankiniu būdu išpilama ant paviršiaus ir tuomet išlyginama.

Be sausojo būdo naudojamas ir šlapiasis, kuris skirstomas paprastą ir klijinį. Paprastasis naudojamas vertikalioms išorės ir vidaus konstrukcijoms šiltinti. Ekovata sudrėkinama vandeniu ir specialia įranga purškiama ant paviršiaus. Padengiamas sluoksnis gali būti 1–500 mm. Esant pertekliui, specialiu voleliu jis nubraukiamas. Jei reikia šiltinti metalinius, gelžbetoninius ir kitus panašius paviršius, tai paprastas šiltinimo būdas netinka. Tuomet naudojami klijai, kurie sumaišomi su ekovata. Toks būdas tinkamas, kaip antikondensacinė danga.