Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas – šildymo sistema naudojanti Žemės gelmių šilumą pastatams apšildyti. Tai modernus ir ekologiškas būdas, kuris tarp atsinaujinančių energijos šaltinių labiausiai pasiteisino. Jis tinkamas bet kuriuo metų laiku apšildyti namus, viešbučius, gamyklas, šiltnamius bei turėti karštą vandenį.

Geoterminio šildymo veikimo principas

Paviršiniuose žemės sluoksniuose susikaupusi saulės energija pasisavinama šilumos siurbliu. Šiluma paimama iš žemės ir sušildomas skystis, kuris perduoda šilumą pastatui per radiatorius ar grindinį šildymą. Susikaupusi šiluma surenkama kolektoriumi. Jis gali būti vertikalus arba horizontalus. Šie įrenginiai parenkami pagal pastato šilumos poreikį, todėl reikėtų užsakyti pastato šildymo sistemos projektą.

Vertikalus kolektorius ypatingai tinka tuose sklypuose, kuriuose nėra daug vietos įsirengti horizontalųjį. Dar vienas privalumas – vasarą galima jį naudoti patalpų vėsinimui. Šiluma surenkama iš gręžinio ar kelių gręžinių, kurie įrengiami 60–100 metrų gylyje. Į juos įleidžiami vamzdžiai su neužšąlančiu skysčiu, kuris perneša šilumą į šilumos siurblį, o jis perduoda šilumą šildymo sistemai. Horizontalus kolektorius klojamas 1,2–2,0 metrų gylyje. Jis užims daug žemės sklypo. Pagrindiniu trūkumu įvardinamas negalėjimas vėsinti patalpų karštuoju metų laiku, tačiau reikia paminėti ir mažesnį efektyvumą esant žemai temperatūrai žiemą.

Ne visuomet galima įrengti geoterminio šildymo sistemą. Būtina atsižvelgti į tai ar pakaks žemės ploto kolektoriui įrengti ir, ar tinkamas gruntas. Jei gruntas yra šlapias molis arba vandeningas žvyras – tai pats geriausias gruntas šiai šildymo sistemai. Kartais nuogąstaujama, kad žiemą nepakaks šilumos. Net iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos yra sukaupiama grunte, todėl šalčiausiu metu pakaks šilumos pastato šildymui.

Geoterminio šildymo veikimui reikalinga elektros energija. Ji naudojama kompresoriui, elektronikai ir cirkuliaciniams siurbliams. Vartotojas įsirengęs tokią šildymo sistemą mokės tik už elektrą, kuri reikalinga tam, kad paimti šilumą iš žemės, todėl šis būdas laikomas pačiu ekonomiškiausiu.

Geoterminio šildymo privalumai ir trūkumai

Šilumos energijos taupymas tampa vis aktualesnis. Geoterminio šildymo šilumos kiekis net iki 5 kartų yra didesnis, nei energija, kuri naudojama jai išgauti. Tam, kad šilumos perdavimo efektyvumas nenukentėtų reikia įsirengti grindinį šildymą. Tokiu būdu bus pasiektas didžiausias šilumos siurblio naudingumo koeficientas, juk temperatūra bus keliama iki 40 °C. Nors galima rinktis ir radiatorius, kurie skirti geoterminiam šildymui, tačiau jų temperatūra turėtų būti keliama 20 laipsnių daugiau t.y. iki 60 °C. Šilumos siurblys sunaudos šiek tiek elektros energijos, tačiau palyginus kitus būdus – ekonomiškumas yra šios sistemos pusėje. Nepamirškime ir komforto. Turint geoterminio šildymo sistemą nereikės rūpintis kietuoju kuru ar katilo priežiūra.

Pagrindinis trūkumas – kaina. Nors išgaunama šiluma labai pigi, tačiau pradinė investicija iš tiesų yra didelė. Iki 45 tūkstančių litų gali atsieiti 150 kvadratinių metrų pastato šildymui reikalinga įranga. Skaičiuojama, kad tam, jog sistema atsipirktų praeis iki 10 metų. Žinoma, yra įmonių, kurios siūlo itin pigiai, tačiau reikėtų elgtis apdairiai ir nepakliūti į tokią, kuri neprisiims atsakomybės ir nesuteiks garantijų, jei kils nesklandumų veikimo procesu. Kartais vartotojai nuogąstauja, kad virš užkasto kolektoriaus neaugs medžiai, tačiau planuojant toje vietoje juos sodinti reikėtų įrenginį užkasti giliau. Taip pat vertėtų atminti, kad virš vamzdžių negalima statyti statinių ir keisti dangą, pavyzdžiui, kloti trinkeles. Prie trūkumų galima paminėti ir reikalingą nemažą žemės plotą.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai užkariauja pasaulį. Geoterminiu šildymu susidomi vis daugiau žmonių. Nepaisant vienintelio pagrindinio trūkumo – kainos, investicija greitai atsiperka, o visi privalumai leidžia gyventi komfortiškai ir ekonomiškai.