Ar galima išimties tvarka gauti kompensaciją už renovaciją? Nesame socialiai remtina šeima, tačiau nuolatos turime skolų už paslaugas: butui paimta būsto paskola, kurią dar turime mokėti 13 metų, auginame du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų turi neįgalumą. Mes neįstengiame buto iš vidaus sutvarkyti, vaikams nupirkti tinkamus baldus, o čia dar renovacija kainuoja tiek, kiek mūsų butas ( 43 400 Lt.).

Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo (toliau – „Aprašas“) 4 punktas nustato, kad teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – „Įstatymas“) nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti;

2) su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, dalyvavo sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmime ir priimant šį sprendimą pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui.

Be to, Apraše įtvirtinama, kad teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą savininkai praranda nuo to mėnesio, kada prarado teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Įstatymo 8 straipsnio 8 dalis taip pat numato, kad tais atvejais, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, bendrai gyvenantiems asmenims, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.

Taigi, kalbant apie galimybę gauti kredito ir palūkanų apmokėjimą, reikia vertinti galimybes gauti kompensaciją už šildymą.

Įstatymo 7 straipsnis numato bendruosius atvejus, kada asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, t.y. jeigu asmuo kreipimosi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos metu atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;         

2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą (pvz. vienas iš tėvų augina vaiką ar vaikus iki 3 metų arba pagal gydytojų rekomendaciją nelankančius švietimo įstaigos vaiką ar vaikus iki 8 metų);

3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Tais atvejais, jei asmenys neatitinka aukščiau nurodytų sąlygų, tačiau egzistuoja kitos aplinkybės skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, reikia vertinti Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, kuri numato sąlygas, kada savivaldybių administracijos turi teisę būsto šildymo išlaidų kompensaciją skirti išimties tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Aprašas nenumato kitų išimtinių atvejų, asmens galimybė gauti kredito ir palūkanų apmokėjimą priklauso išimtinai nuo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, t.y. jei asmeniui bendrąja arba išimtine tvarka yra skiriama socialinė piniginė parama šildymo išlaidų kompensavimui