Esu našlė, gyvenu viena, man nustatytas nedarbingumas visam laikui. Iki dabar gaudavau kompensaciją. Namą, kuriame gyvenu, ruošiasi renovuoti. Aš renovacijai pritariau - tai paliūdyti gali kaimynai. Susirinkimuose dalyvaudavau, bet tuo metu, kai vyko balsavimas dėl renovacijos buvau išvykusi, todėl raštiškai nepasirašiau. Dėl to man už būsto šildymą ir karštą vandenį kompensacijos nebemoka. Kaip man reiks gyventi toliau ir mokėti mokesčius, jei aš dabar gyvenu tik iš invalidumo pensijos?

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (toliau – „Įstatymas“) 7 straipsnio 5 dalis numato, kad daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi:

1. dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – „Projektas“) įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą (toliau – „Programa“), jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas; ir
2. dalyvauti įgyvendinant šį Projektą.

Šios Įstatymo nuostatos nurodo, kad asmenys, kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos, turi pareigą rūpintis, kad šios išlaidos būtų kuo mažesnės, t.y. dalyvauti Programoje. Tapačiai, šių pareigų nesilaikantiems asmenims teisė į kompensaciją yra apribojama.

Įstatymo 21 straipsnio 12 dalis numato, kad ateinantį šildymo sezoną šildymo išlaidų kompensaciją gaunantiems butų savininkams skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis yra sumažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki kol bus įgyvendintas Projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas (pvz. namo bendrija) arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius (toliau – „Valdytojas“) savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna:

1. nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl Projekto įgyvendinimo; ir
2. atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį Projektą.

Šis Įstatymo straipsnis, iš esmės, nustato, kad šildymo išlaidų kompensaciją gaunantys asmenys praranda teisę į šią kompensaciją, jei nesilaiko aukščiau nurodytų pareigų, t.y. geranoriškai siekti, kad šildymo išlaidos būtų sumažintos, įgyvendinant Projektą.

Visgi, vertinant klausime nurodytą situaciją, iš šių Įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, kad tik esant abiem sąlygoms, t.y. jei buto savininkas nedalyvauja priimant sprendimą dėl dalyvavimo Programoje ir Projekto įgyvendinimo, jis netenka teisės į būsto šildymo kompensaciją.

Įstatymas įsakmiai nurodo, jog Valdytojas savivaldybės administracijai privalo pateikti dokumentus, jog šildymo išlaidų kompensaciją gaunantis asmuo atsisakė dalyvauti įgyvendinant Programą. Kokie tai duomenys, įstatymas nedetalizuoja, tačiau akivaizdu, kad vien nedalyvavimo susirinkime faktas nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis aplinkybes, kad kompensacija nebeturi būti tiekiama, kadangi nėra tenkinama antroji sąlyga – reikalavimas pateikti duomenis apie asmens atsisakymą dalyvauti Projekte.

Dėl šios priežasties, visų pirma, reiktų išsiaiškinti, ar Valdytojas apskritai tokius duomenis pateikė atitinkamos savivaldybės administracijai. Jei duomenys yra pateikti, tačiau asmuo, priešingai nei nurodyta, geranoriškai dalyvauja Programoje, tokią informaciją reiktų pateikti atitinkamos savivaldybės administracijai kartu su duomenimis patvirtinančiais asmens dalyvavimą (pvz. pateikiant ankstesnių susirinkimų ir balsavimų dėl dalyvavimo programoje protokolus ar pan. informacija) Projekte ir Įstatymo 20 straipsnyje numatytais dokumentais.

Be to, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 8 punktu, asmenims, kurie atsisakė dalyvauti įgyvendinant Projektą, savivaldybės administracija, remdamasi atitinkamos savivaldybės tarybos priimta tvarka, gali skirti šildymo išlaidų kompensaciją po to, kai yra patikrinamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygos ir surašomas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Pvz., 2013-12-11 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo 72.1.5  punktas numato, kad savivaldybė gali skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 24 kalendorinius mėnesius tiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti programoje.