Apie būsto renovaciją – visais pjūviais

Sveikoje visuomenėje viename kvartale gyvena ir jaunos šeimos, ir vyresni žmonės, ir pasiturintys, ir neįgalieji

Nuotr. JP Architektūra

Statyti ar atnaujinti? Kokia renovacija išties reikalinga Lietuvai? Koks turėtų būti lietuvio būstas XXI-ajame amžiuje? Šie ir kiti svarbūs renovacijos klausimai buvo aptarti balandžio 25 d. Būsto modernizavimo asociacijos surengtoje diskusijoje “Renovacija – be klaidų”.

Pirmasis viešas Būsto modernizavimo renginys sulaukė didelio žiniasklaidos susidomėjimo. Jo metu išsakytos inovatyvioms idėjoms abejingų neliko.

Vienas iš diskusijos dalyvių architektas Algirdas Kaušpėdas pristatė alternatyvą renovacijai tose vietose, kur namai moraliai nusidėvėję, tačiau stovi patraukliuose rajonuose. Jis pateikė viziją, kaip gali atrodyti naujas daugiabutis, pastatytas nugriautos N.Chruščiovo laikų “dėžutės” vietoje – su požeminiu parkavimu, saulės kolektoriais, patogiu kambarių išplanavimu ir keliais papildomais aukštais, iš kurių atsiveria Vilniaus senamiesčio vaizdai. Būtent pardavus papildomus butus ir sutaupius energijos, tokio projekto įgyvendinimas turėtų ekonominę naudą – senieji gyventojai už santykinai nedideles investicijas apsigyventų deramos kokybės naujuose būstuose.

Žinomas architektas ir urbanistas Mindaugas Pakalnis pateikė aiškius projektus, kaip galima sukurti saugius kiemus aplink daugiabučius, kad iš jų nebėgtų jaunos šeimos. Abiejų specialistų projektuose iškeltas ir socialinis klausimas: luoši, seni, jaunos šeimos ir labiau pasiturintys  žmonės turi gyventi ne atskirai, o tuose pačiuose rajonuose. Tai – sveikos visuomenės požymis. Deja šiuo metu pastebima, kad senuosiuose daugiabučiuose didžiąją dalį gyventojų sudaro senyvo amžiaus žmonės, miestuose formuojasi savotiški “getai”.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pateikė įsibėgėjančios renovacijos statistiką ir pripažino, kad nors yra atvira naujoms idėjoms, svarbiausi sprendimai priklauso nuo pačių gyventojų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Josifas Parasonis ir Kauno technologijos universiteto profesorius Raimondas Bliūdžius išsakė mokslinius pastebėjimus, jog nepakanka žiūrėti į renovaciją tik kaip į sienų apšiltinimą.  

Viešųjų investicijų plėtros agentūros vadovas Gvidas Dargužas komentavo viešųjų pastatų atnaujinimo problemas, advokatų kontoros Raidla, Lejins &Norcous vyr. teisininkas Vydmantas Grigoravičius - renovuojamų būstų gyventojų teises.

UAB PAROC atstovė Audronė Endriukaitytė pateikė inovatyvių projektų pavyzdžius, kurie gali padėti sutaupyti pastatų šildymui naudojamą energiją net iki 5 kartų.

UAB ETERNIT BALTIC atstovas Gintaras Šlepikas pasitelkė Vokietijos namų 1990-ųjų renovacijos pavyzdžius ir kėlė klausimą, ar Lietuvoje neteks griauti daugiabučių, investavus į jų apšiltinimą putų polistirolu. Pasak V.Šlepiko, "gyventojai išleidžia net po kelias dešimtis tūkstančių litų už vadinamąjį euroremontą, nors gyvena apgriuvusiame name. Namų šiltinimui, jei visgi nusprendžiama apšiltinti daugiabutį, pasirenkamos praeito šimtmečio technologijos. Palyginkime, pavyzdžiui, net ir garbaus amžiaus žmonės renkasi modernius išmaniuosius telefonus, užuot naudoję atgyvenusius plytos dydžio aparatus".

Būsto modernizavimo asociacija kviečia gyventojus ir institucijas dalintis savo nuomonėmis ir patirtimi tinklalapyje www.renovacija.lt.