Renovacija: nuo šilumos taupymo iki „nesveiko pastato sindromo“
Šiuolaikinis žmogus patalpose praleidžia 80-90 proc. viso gyvenimo, todėl labai svarbu gyventi ne tik gražioje, bet ir sveikoje aplinkoje.
Renovacijos metu pastato sienos apšildomos, keičiama stogo danga, keičiami langai – namas lyg „įvelkamas“ į nekvėpuojančius kailinius. Galima išeitis – rekuperacinės ventiliacijos įrengimas (kuomet išeinantis oras sušildo į patalpas patenkantį orą). Tačiau ši vėdinimo sistema užima nemažai vietos pastate.
Praėjusiame dešimtmetyje pradėtas vartoti terminas „nesveiko pastato sindromas“. Ši sąvoka apibrėžia medicininę – ekologinę problemą, kuomet pastatuose esantys žmonės pastebi stiprius sveikatos pakitimus, susijusius su buvimu tose patalpose, kai kurie iš jų išnyksta išėjus iš patalpų. Pastebėta, kad nesveiki pastatai gali būti ne tik gamyklos ar biurai, bet ir renovuoti bei nauji gyvenamieji namai.
Kad sienose nesiveistų pelėsis populiarėja vėdinamasis fasadas. Tai reiškia, kad sienos šiltinamos „kvėpuojančiomis" medžiagomis – akmens vata vietoje putų polistirolo ir specialiomis cementinėmis fasado plokštėmis vietoje tinko ar plastiko dailylenčių. Nors šilumos varža kiek mažesnė, tačiau išvengiama blogiausių renovacijos pasekmių – praktiškai neišnaikinamo juodojo pelėsio, kuris gali sukelti sunkias kvėpavimo takų ligas. Pelėsis sienų viduje susidaro dėl susikaupusios drėgmės, kai sienos negali natūraliai išdžiūti.
Kas parodo nepakankamą vėdinimą:
- Tamsios juodos dėmės langų ir balkono durų angokraščiuose;
- Įsimetęs pelėsis pakampėse palubėje ir prie grindų;
- Jaučiami nemalonūs, rūgštūs kvapai;
- Rasojantis langų stiklas;
- Deformuotos vidaus durys (sunkiai užsidaro);
- Trūkinėjantis baldų lakas;
- Ilgai nedžiūstantys skalbiniai;
- Vonios apdailos plytelių siūlėse matomos tamsios dėmės.
Jei visgi gyvenate aklinai sandariame renovuotame name, atminkite, kad patalpų oras gali būti net 6 –8 kartus labiau užterštas nei lauko. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad 25 proc. medžiagų, rastų patalpų ore, yra kenksmingos sveikatai, todėl patalpų oro kokybė yra svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko. Šiuo atveju Visuomenės sveikatos centras primena gyventojams atverti langus ir taip vėdinti patalpas kelis kartus per dieną, o virtuvę – kartą per valandą.
Komentarai (1)
Susijusios naujienos
-
EIB ir Šiaulių bankas atnaujino paramą miestų finansavimui Lietuvoje 2016-06-02
Tęsdami ilgametį bendradarbiavimą, AB Šiaulių bankas ir Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė dvi naujas sutartis dėl papildomų 110 mln. eurų iš „Jessica II“ fondo paskirstymo daugiabučiams namams renovuoti ir atnaujinti. 70 mln. eurų iš šios sumos skiria Šiaulių bankas.
-
Sustabdytas paraiškų rinkimas individualių namų atnaujinimui finansuoti 2016-05-06
Pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms 2016 m. gegužės 6 d.sustabdytas fizinių asmenų projektų registracijos formų priėmimas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo individualiuose namuose bei gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo.
-
Galima teikti paraiškas individualių namų atnaujinimui finansuoti 2016-05-03
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (toliau - LAAIF) skelbia kvietimą nuo 2016 m. gegužės 3 d. teikti Projekto registracijos formas paramai gauti pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.1.2. punktas): „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %”.
-
Medžiagų, naudojamų renovacijai, degumas 2016-06-01
Pastaruoju metu, atliekant renovacijos medžiagų parinkimą, vėl tampa aktuali problema, kokių savybių medžiagas pasirinkti šiems darbams. Ypatingai svarbu pasirinkimo metu yra atsižvelgti į medžiagų degumo charakteristikas.
Šios charakteristikos yra labai aktualios, nes namo apšiltinimo darbams yra naudojamos termoizoliacinės medžiagos, kurių sluoksnio storis yra pakankamai didelis, o fasadinių apdailos medžiagų plotai – milžiniški.