Žalioji renovacijos pusė

Lietuvos Žaliosios politikos instituto direktorius Gintaras Saldžiūnas pastebi, kad kalbėdami apie ekologiją renovacijoje ar statyboje, žmonės labiau linkę kreipti dėmesį į ekologiškas medžiagas, nors tai - tik dalis ekologinių priemonių grandinėje.

Nuo katilinių iki fasadų

„Vienas aspektas - ekologinės medžiagos, o kitas – energijos panaudojimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių būstui šildyti po renovacijos.Kai visame name ir tinkluose bei gamyboje pakeičiamos visos šildymo sistemos, kai reikia mažiau kūrenti, mažiau teršiama ir aplinka”, – sako G. Saldžiūnas.

Pavyzdžiui, renovacijos lyderės Lietuvoje – Ignalinos pavyzdys rodo, kad kol miestas neperėjo prie atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro, kol šiluma buvo tiekiama nerenovuotomis perdavimo trasomis, o mazgai rūsiuose buvo seni ir namai - nerenovuoti, miestui ir gyventojams šildymas kainuodavo dvigubai daugiau negu dabar.

Pasak aplinkosaugininko, suvokti ekologinės renovacijos naudą ir neapsiriboti gamtą tausojančiais sprendimais savo name, žmonėms, galbūt, padėtų palyginimas – kiek kenksmingų CO2 dujų dėl to išsiskirs į aplinką ir kiek kainuoja pagaminti kilovatvalandę šilumos.

Pavyzdžiui, norint užvirti vieną litrą vandens, reikia 419 kJ (0,116 kWh) energijos, kuri, vidutinėmis elektros kainomis verta beveik penkių centų.

Gyvenimas sveikoje aplinkoje

Tiek aplinkosaugininkai, tiek sveikatos specialistai, tiek inžinieriai, statybinių medžiagų gamintojai akcentuoja darnios statybos svarbą.Ši samprata suformuluota dar 1994 metais Jungtinėse Amerikos valstijose bei apima sveikos aplinkos statiniuose ir už jų ribų kūrimą bei valdymą, laikantis efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškumo principų.

Specialistų teigimu, ne tik medžiagų kilmė yra svarbi. Svarbiausia, kad mes kvėpuotume geru oru, kad nebūtų cheminių medžiagų aplinkoje, kurios mums galėtų kenkti. Vien gerų medžiagų neužtenka - turi būti palaikomas tinkamas mikroklimatas: vėdinimas, drėgmė, apšvietimas ir panašiai.

Pasak „Eternit Baltic” marketingo vadovo Vytauto Minioto, svarbu ne tik ekologiška medžiagos prigimtis, bet ir tai, kad tos medžiagos tarnavimo metu būtų ekologiškos. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad ekologiškoms medžiagoms, tarkime, nendriniam stogui ar medienai reikalingi impregnantai. Dažniausiai naudojami ne tokie ekologiški ir kartais netgi sveikatai kenkiantys chemikalai.Taigi gauname paradoksalų reiškinį, kuomet medžiaga ekologiška, bet bendras sprendimas yra neekologiškas, o gal net ir kenksmingas.

Ar teisingai naudojamos ekologiškos statybinės medžiagos?

„Kartais turime ekologiškas medžiagas, bet žmogus jas naudoja neekologiškai. Kai kurios medžiagos gal ir būna labai natūralios, ekologiškos, tačiau jas naudojant, gali atsirasti problemų: ar tai drėgmė pradeda kauptis, ar pradeda dūlėti. Dabar yra daug tinkuotų namų. O jei yra panaudojamas pigesnis tinkas, gaunasi, kad fasadas tampa nedifuziškas – nieko nepraleidžiantis. Namuose gaminame maistą, kvėpuojame, šildome, prausiamės - daugybė litrų vandens garuoja patalpose ir jis turi kažkur patekti. Drėgmės perteklius kaupiasi sienose – sukelia konstrukcijų koroziją, dūlėjimą, patalpose pradeda veistis bakterijos ir pelėsis…”, – sako V. Miniotas.

Nors ekologiškos statybinės medžiagos ir jų priežiūra, dažnai, kainuoja brangiau nei įprastos, specialistai pataria apskaičiuoti, kiek renovacijos sprendimai kainuos ne tik įsigijimo metu, bet ir 10 – 20 metų perspektyvoje.

„Galbūt, ypač vyresniems žmonėms, tokios ilgalaikiškumo perspektyvos neatrodo realios, nors tame name gyvensime tikrai ne dvejus, ne trejus metus, bet vistiek jie turėtų galvoti, kad jų namuose lankysis vaikai ir anūkai, kad jiems yra svarbi gyvenamoji aplinka. Be to, nekilnojamasis turtas, kuris yra renovuotas ir ekologiškas, yra vertingesnis - tokį parduoti lengviau ir pelningiau, nes jo nuvertėjimas nebebus toks greitas”, – aiškina V. Miniotas.