Fasadų šiltinimas

Senesnės statybos daugiabučiai, kuriems ir būtų reikalinga renovacija, Lietuvoje gali turėti gelžbetonines sienas (tokių pastatų, statytų tarybiniais metais yra bene daugiausia), mūrines sienas arba monolitines sienas. Pagal statybinius normatyvus, gelžbetoninius pastatus reikia kapitaliai remontuoti kas 25 metus, monolitinius – kas 50 metų, mūrinius – kas 75 metus. Tiesa, šiuo atveju daugiau kalbama apie pastato sienas, tačiau tokios sistemos, kaip vėdinimas, šildymas ar langai, dėmesio reikalauja jau gerokai anksčiau. 

Taip pat reikia pasiruošti tam, kad pasirengimas daugiabučio namo renovacijai gali kiek užtrukti dėl šių pastatų renovavimo tvarkos specifikos.

Efektyvūs sprendimai sienų šiltinimui

Siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos neišvengiamai tenka spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose jaukiuose namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą, teisingą būstų šiltinimą.

Kalbant apie sienų šiltinimą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad yra du sienų šiltinimo būdai. Tai – vėdinamos ir nevėdinamossienos.

Vėdinamos sienos – tai tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras,o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą.Dažniausiai tų angų būna ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje,ties langų, durų ar kitomis angomis. Tokiu būdu oras pastoviai juda ir siena vėdinasi.

Nevėdinamos sienosyra tokios sienos, kuriose nėra vėdinamo oro tarpo ir apdailos sluoksnis glaudžiai liečiasi su šilumos izoliacija.

Laikančioji sienos dalis abiem atvejais gali būti iš labai įvairių medžiagų: betono, įvairių plytų ar blokelių mūro, medinio karkaso, medžio rąstų.

Tiek vėdinamos tiek ir nevėdinamos sienos gali būti įrengiamos šiltinant naujai statomus ar renovuojamus didelio ir mažo aukštingumo pastatus.

Vėdinamų sienų apdailos medžiagų pasiūla yra tikrai didelė – nuo medžio ir plastiko dailylenčių iki fibrocemenčio, aukšto slėgio laminato, keramikos ar aliuminio kompozicinių plokščių bei plytų mūro. Vėdinamų sienų šiltinimui naudojamos medžiagos ir jų įrengimas priklauso nuo fasado apdailos tvirtinimo sprendimo ir sienos konstrukcijos: dviejų lygių ir vieno lygiokarkaso sistemos arba tvirtinimo lanksčiais ryšiais trisluoksnio mūro atveju.

Vėdinamos sienos su dvigubu karkasu

Vieno lygio karkaso sistemos atveju šilumos izoliacija yra mechaniškai pritvirtinama prie sienos- jai nebereikia įrengti papildomo II karkaso. Karkasas yra reikalingas tik fasadų apdailos medžiagos tvirtinimui. Prie sienos įrengiami laikikliai, o prie jų pritvirtinami sienos apdailos tvirtinimui skirti profiliai.

Šiuo atveju šilumos izoliaciją galima įrengti iš dviejų sluoksnių arba vieno sluoksnio. Dviejų sluoksnių izoliacijos apatiniam sluoksniui rekomenduojame naudoti universaliais akmens vatos plokštes, o ant viršaus įrengti apsaugą nuo vėjo iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių. Taip pat galima naudoti ir vieną sluoksnį akmens vatos plokščių kurios pritaikytos vėdinamiems fasadams, pvz: PAROC®Cortex One™ arba PAROC® Cortex™  plokštes kurios yra padengtos specialia danga, laidi vandens garams, ypatingai mažai laidi orui ir yra nedegi. Naudojant vieno šiltinamojo sluoksnio sistemą ne tik sutaupysite laiko, bet ir įrengsite kokybišką sieną šilumos taupymo ir sandarumo požiūriu.

 

Vertikalaus vieno sluoksnio vėdinamos sienos karkaso sistema su vienu izoliacijos sluoksniu

Vertikalaus vieno sluoksnio vėdinamos sienos karkaso sistema su dvigubu izoliacijos sluoksniu

Vieno lygio karkaso vėdinamos sienos sistemos montavimo instrukcija:

Metalinio karkaso tipą, žingsnį, elementų storį, reikiamus varžtus, jų diametrą ir skaičių turi parinkti kvalifikuoti specialistai, įvertindami sienos ir apdailos tipą, pastato aukštį ir orientaciją, vėjo apkrovas konkrečiose zonose ir kita.

1.Tarp metalinių elementų ir sienos naudokite termoizoliacinę tarpinę.

2. Tarp karkaso elementų sumontuokite šilumos izoliaciją universaliais akmens vatos plokštes ir nedegias apsaugos nuo vėjo plokštes arba naudokite vieno sluoksnio sprendimą su tam skirtomis akmens vatos plokštėmis.  

3. Pritvirtinkite vertikalius profilius, apdailos plokštės montavimui, suformuojant mažiausiai 30 mm oro tarpą.

 

4. Sumontuokite fasado apdailos sluoksnį.

Šilumos izoliacijos sluoksnio iš akmens vatos plokščių montavimo schemos

 

Vėdinamos sienos su dvigubu karkasu

Dviejų lygių karkaso principu įrengiamoje sistemoje šilumos izoliaciją įrengiame iš dviejų sluoksnių – apatiniam sluoksniui naudojamenedegias universalias akmens vatos plokštes, o ant jų įrengiame apsaugos nuo vėjo sluoksnį iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių arba iš vieno sluoksnio naudojant tam pritaikytas akmens vatos plokštes, pvz. PAROC®Cortex™.

Be to,reiktų žinoti, kad sienos spendimas neapsiriboja vien šilumos izoliacijos plokštėmis, tai– visas kompleksas medžiagų, kurios padidina sienos sandarumą kritinėse vietose:pastato kampuose, angokraščiuose bei sujungimuose tarp plokščių.

Dviejų lygių horizontalaus karkaso vėdinamos sienos sistema

Kampai yra kritinės pastato zonos, todėl, įrengiant šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnius, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Kai apsaugai nuo vėjo naudojama specializuota vata, pvz PAROC®Cortex™,  plokščių sandūroms sandarinti rekomenduojama naudoti išorės sandarinimo juostą PAROC® XST 020 , o PAROC® XST 021 juostą pastato kampams bei angokraščiams sandarinti.

Vėdinamos sienos kampas

Parenkant komponentus dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemos įrengimui reiktų pasitelkti kvalifikuotus specialistus. Metalinio karkaso tipas,karkaso „žingsnis“ (atstumai tarp profilių), metalinio karkaso elementų storis, varžtai ir jų skaičius turi būti parinkti ir suskaičiuotiatsižvelgiant į sienos rūšį, vėjo apkrovas konkrečiose zonose, pastato aukštį, apdailos elementų rūšį ir kita.

Pradedant montuoti dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemą, tarp metalinių elementų ir sienos turi būti naudojamos termoizoliacinės tarpinės. O profiliuočiai prie metalinių elementų turi būti pritvirtinti taip, kad suformuotų reikiamą horizontalų karkasą šilumos izoliacijai.

 

Dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemos montavimo instrukcija:

1. Įrengiamas horizontalus karkasas.

2. Universalios akmens vatos plokštės montuojamos į karkasą.

3. Ant universalaus akmens vatos sluoksnio įrengiamas ištisinis apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš priešvėjinės akmens vatos. Tada užsandarinamos apsaugos nuo vėjo plokščių sandūros ir pastato kampai bei angokraščiai naudojant siūlių sandarinimo juostas juostas. Su vertikaliai tvirtinamais omega profiliais suformuojamas ne mažesnis kaip 30 mm oro tarpą.

4. Ant vertikalaus omega profilių karkaso montuojamos fasado apdailos plokštės.

Šilumos izoliacijos sluoksnio iš akmens vatos plokščių montavimo schemos

Vėdinamo fasado sistemą sudaro:

• laikanti sienos konstrukcija: blokai, plytos, betonas ir pan. Mediniai daugiabučiai taip pat gali turėti vėdinamą fasadą, tik apdailai dažniausiai naudojamos ne aukšto tankumo plokštės, o vidutinio tankumo cementinės dailylentės arba plokštelės. Tai labai pagerina jų estetinį vaizdą,
• karkasas (gali būti medinis arba cinkuoto plieno. Taip pat naudojamas nerūdijantis plienas ir aliuminis),
• termoizoliacinė medžiaga (vėdinamiems fasadams dažniausiai naudojama mineralinė vata),
• vėdinamas oro tarpas, 
• fasado apdaila (pluoštinio cemento plokštės, keramikos/akmens plokštės ir kt.).

Vėdinamo fasado savybės:

• Vienas pagrindinių vėdinamo fasado pliusų yra tame, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos (dažniausiai tai mineralinė vata), nesugeria drėgmės ir ilgam išsaugo savo šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau. Ją, susikaupusią termoizoliacijai panaudotoje vatoje, šalina skersvėjis. Svarbu, kad fasado montavimo metu būtų užtikrinamas pakankamas, gamintojo rekomenduojamas ventiliacinis tarpas. Taip pat svarbu tinkamai sumontuoti parapetus, palanges, išspręsti sandūrų su kitais konstruktyvais klausimus, kad atmosferos kritulių poveikis izoliacinei medžiagai būtų kuo mažesnis.
• Dar vienas vėdinamo fasado sistemos privalumas – papildoma apsauga nuo gaisro, nes fasado sistemos dalys gaminamos tik iš nedegių arba labai mažai degių medžiagų. Daugiabučiuose dažniausiai naudojamas metalinis karkasas, ugniai atspari akmes vata, cementinės ar aliumininės plokštės – visa tai ne tik apsaugo pastatą nuo neigiamų išorės poveikių, bet papildomai jį saugo ir nuo ugnies bei vandalų išpuolių.
• Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, nors tai ir nėra pagrindinė jų funkcija. Šiuo atveju apsišiltinę namą, gyventojai gyvena ne tik šilčiau, mažiau moka už šildymą, bet ir tyliau, kas yra ypač aktualu didmiesčiuose, kur transporto srautai nuolat auga.
• Vėdinamam fasadui naudojamos plokštės saugo pastatą ir nuo vandalų išpuolių, nes jos yra atsparios smūgiams. Grubaus vandalizmo neatlaikys jokia apdaila, bet plokštės, palyginus su tinkuojamu paviršiumi, sudaro daugiau galimybių suprojektuoti ir įrengti atsparesnį smūgiams fasadą.
• Praktika įrodė, kad visi, kokybiškai įrengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, ilgą laiką nereikalaujantys dėmesio ir papildomų investicijų. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu tinkamai naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jeigu bus naudojamos prastos medžiagos ar darbai atliekami nesilaikant standartų, fasadas nebus ilgaamžis ir jį teks atnaujinti. Puikus nekokybiško darbo pavyzdys – pirmieji atnaujinti namai, ant kurių fasadų buvo sumontuota pigiausia vėdinamojo fasado „sistema“.
• Palyginti su tinkuojamais, vėdinami fasadai yra brangesni maždaug ketvirtadaliu. Renovuojant daugiabučius ir pasirinkus vėdinamąjį fasadą, reiktų kartu su rangovais išsirinkti karkasą plokščių tvirtinimui. Statybininkai gali fasado įrengimą bandyti piginti karkaso sąskaita, o tai vėliau taps remontų priežastimi. Dažniausiai pasitaikantys prasto darbo pavyzdžiai: naudojami netinkami profiliai, tvirtinimo elementai, karkasas neprojektuojamas.

Montuojant vėdinamą fasadą yra rekomenduojama naudoti mineralinę vatą. Išorinis, kietesnis sluoksnis skirtas apsaugoti termoizoliacinį sluoksnį nuo formos praradimo, sukritimo. 

Fasado termoizoliaciniam sluoksniui ir apdailai gali būti naudojamas medinis arba metalinis karkasai. Tiksliau, mediniai gali būti naudojami, tačiau daugiabučių renovacijoje pirmenybė teikiama metaliniam karkasui.

Karkaso elementai ir jų išdėstymas priklauso nuo sienos tipo, pastato aukščio, vyraujančio vėjo apkrovų, bei fasado apdailos. 

 

Standartinio aliuminio karkaso sistemą sudaro:

• termoizoliacinės tarpinės, montuojamos tarp montažinių kampų ir sienos;
• montažiniai kampai;
• aliuminio profiliai;
• mūrvinės;
• aliuminio profilių ir montažinių kampų sujungimui naudojami savisriegiai;
• tvirtinimo detalės apdailos medžiagoms, tokios kaip: varžtai, kniedės, ankeriai, kabės ir kt.

Reikėtų žinoti, kad aliuminio karkaso sistema yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurio vėdinamojo fasado dalis, nes būtent karkasui tenka didžiausios apkrovos. Karkasas turi išlaikyti ne tik savo svorį, bet ir termoizoliacinas medžiagas bei apdailos plokštes. Kadangi karkasas yra viena pagrindinių vėdinamo fasado dalimi, jis turi būti montuojamas atsakingai ir kruopščiai. Rekomenduotina prieš pradedant karkaso montavimą, pirma parengti karkaso projektą, tiksliai apskaičiuoti reikiamą konstruktyvų kiekį ir tik tada pradėti montavimo darbus.

Taip pat reiktų nepamiršti, kad šilumos izoliacija turi priglusti prie sienos paviršiaus. Tarpeliai tokiu atveju neleistini. Apsaugos nuo vėjo plokštes reikia įrengti taip, kad susidarytų vientisas lygus sluoksnis. Vėdinamas oro tarpas suformuojamas tarp apsaugos nuo vėjo plokščių ir fasado apdailos. Montuojant fasado apdailą būtina laikytis gamintojų rekomendacijų. 

Fasado plokštės gaminamos iš įvairių medžiagų. Populiariausios apdailos plokštės: fibrocemento, HPL ir aliuminio kompozicinės.

Fasado apdailos plokštės atlieka šias funkcijas:

• Apsauga nuo išorės poveikio. Plokštės turi apsaugot sienas ir termoizoliacinį sluoksnį nuo lietaus, sniego, vėjo ir vandalų išpuolių – sulaužymo, gfafičių ir kt.
• Reprezentacinė namo dalis – ilgą laiką išsilaikanti spalva, tiksliai sumontuotos ir nesideformuojančios plokštės garantuos gražų fasado estetinį vaizdą.

Populiariausių fasado apdailos medžiagų atsparumas mechaniniam poveikiui. Išbandomas tinkuotas fasadas, aukšto slėgio laminato plokštės bei cementinis fasadai.

Pluoštinis cementas yra mineralinės sudėties medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis. Pluoštinis cementas yra natūralios sudėties medžiaga. Ją sudaro cementas, celiuliozė ir mineralinės medžiagos.

Plokščių išskirtiniai privalumai:

• homogeninės plokštės (tiek paviršius, tiek pati plokštės sandara yra tos pačios cementinės sudėties) yra itin atsparios spalvos blukimui;
• pluoštinis cementas nesideformuoja, nes yra atsparus saulės kaitrai, taip pat neįgeria drėgmės;
• plokštės padengtos antigraffiti danga, kuri nenusivalo net po keliolikos plovimų. Matant, kaip miestuose plinta ,,sienų terliojimas", antigrafiti danga tampa ypač aktuali.

Fasadų apsauga nuo graffiti. Eksperimento metu parodoma, kuris fasadas: tinkuojamas, cementinis ar aukšto slėgio laminato, yra atspariausias ir labiausiai pritaikytas kovoti su graffiti ,,dailininkais".

Kai kurių plokščių gamintojai žada, kad jų plokštės tarnaus daugiau negu 50 metų neprarasdamos savo charakteristikų.

Tipiškos fasadinės cementinės plokštės privalumai būtų tokie:

• nedegi (priskiriama A2 degumo klasei, pagal EN 13501)
• geros garso izoliavimo savybės
• atspari atmosferos poveikiui
• nepralaidi vandeniui
• apsaugota nuo gyvųjų organizmų poveikio (pelėsių, bakterijų, vabzdžių, parazitų ir t.t.)
• atspari cheminėms medžiagoms
• turi antistatinių savybių, netraukia dulkių, purvo
• saugi aplinkai, neišskiria jokių pavojingų garų
• atspari šalčiui
• antigraffiti apsauga

Aukšto slėgio celiuliozės laminato (kitaip – HPL) plokštes sudaro išoriniai dekoratyviniai paviršiai ir vidiniai supresuoti celiuliozės pluoštai. Plokštę sudarančios medžiagos impregnuotos termoaktyviomis fenolio dervomis, kurios suteikia joms papildomą atsparumą. Plokštės pasižymi dideliu tankiu, jose nėra oro tarpų, jos chemiškai neaktyvios, turi atsparų mechaniniams pažeidimams dekoratyvinį paviršių.

HPL plokštės yra ypatingai tvirtos, atsparios saulės ir kitų atmosferos reiškinių poveikiui. Nepalankios oro sąlygos, išmetamos automobilių dujos, nuolatinė saulė ar rūgštūs lietūs neveikia nei dekoratyvinio plokštės paviršiaus, nei vidinių medžiagos sluoksnių, tad nekinta nei plokštės spalva, nei struktūra, o fasadas ilgam išlieka gražus.

Šios plokštės taip pat atsparios graffiti dažams. Pastarieji gali būti plaunami naudojant ir stiprius cheminius valiklius.

Pagrindinės šių plokščių charakteristikos:

• plokštės yra atsparios spalvos blukimui;
• dėl savo konstrukcijos ypatingai atsparios smūgiams ir neigiamiems atmosferos poveikiams.
• plokštės padengtos antigraffiti danga, kuri nenusivalo net po keliolikos plovimų. 

Fasadų sistemų atsparumas ugniai. Deginame tris skirtingas fasadų sistemas: tinkuotą fasadą, vėdinamo fasado plokštę ,,EQUITONE", kuri yra pagaminta iš pluoštinio cemento bei aukšto slėgio celiuliozės laminatą HPL. Eksperimento metu atskleisime, kuri iš šių plokščių yra atspariausiai ugniai.

Standarntinė aliuminio kompozicinė plokštė sudaryta iš dviejų aliuminio lakštų EN AW-3005 ((Al Mn1 Mg0.5), 3000 Serial Alloy, H42-46) ir plastikinio ar mineralinio užpildo. Kadangi rinkos poreikiai yra labai įvairūs, aliumininės plokštės gaminamos naudojant skirtingo storio užpildus. Visi dažyti paviršiai padengti apsaugine plėvele. Kompozicinė medžiaga, naudojama plokščių gamybai, yra standi, atspari mechaniniams smūgiams, lūžimui, slėgiui. Šios plokštės pasižymi aukštu atsparumu lenkimui ir irimui.

Išskirtinė aliumininių plokščių savybė yra jų akustinės charakteristikos. Naudojant tokias plokštes vėdinamiems fasadams žymiai padidėja sienos garso izoliacija. Praktika rodo, kad akyto betono sienos garso izoliacija padidėja du kartus, kai ji yra padengta aliuminio plokštėmis.

Termiškai dažytos plokštės pasižymi spalvų gausa. Jos gali būti tiek standartinių, tiek ir nestandartinių atspalvių, nes aliuminis palyginti lengvai ir paprastai dažomas. Plokštės yra atsparios klimatiniams poveikiams ir pramoninei taršai. Tokių savybių pavyko pasiekti naudojant fluoro rišamąsias medžiagas. 

Pagrindinės šių plokščių savybės:

• plokštė lengvai formuojama, todėl ją labai plačiai galima naudoti projektuojant statinius ir ją montuojant,
• reiktų žinoti, kad tokio tipo plokštės yra lengvesnė ir tvirtesnė pastatų fasado apdailos medžiaga, lyginant su kitomis, esančiomis rinkoje todėl saugiai galima sumažinti tvirtinimo sistemos išlaidas. Aliumininė plokštė yra atspari atmosferiniams reiškiniams, todėl gali būti montuojama esant bet kokiam orui. Montavimo darbai nesudėtingi. Kadangi lakštai lengvi, jie gaminami palyginti didelių matmenų, todėl plokštės montuojamos greitai, išlaidos apdailai mažėja,
• aliuminio plokštės užtikrina bene didžiausias rinkoje tiek standartinių, tiek ir nestandartinių spalvų pasirinkimą,
• šios plokštės puikia sugeria vibraciją, todėl nereikia montuoti papildomos garso izoliacijos.
• plokštės paviršius nulakuotas naudojant PVDF technologiją, leidžiančią lengvai ir paprastai prižiūrėti pastatų fasadus.

Rinkoje dar yra ir keraminių plokščių, tačiau daugiabučių namų fasadams jos naudojamos ganėtinai retai. Tokio tipo plokštės, paprastai, naudojamos prabangių daugiabučių apdailai. Plokštės pasižymi ypač ilgu tarnavimo laiku – iki 80 metų. Jos lengvai montuojamos, turi smūgiams ir graffiti dažams atsparų paviršių, tačiau tokia apdaila yra labai brangi.

Pastatų šiltinimo darbai pradedami turint konkrečius tikslus, tačiau, kaip rodo praktika, apšiltinant fasadus, nesvarbu, kuri sistema buvo pasirinkta – tinkuojama ar vėdinama – klaidų vis dar pasitaiko. Bene dažniausiai pasitaikančios klaidos – gamintojo rekomendacijų nesilaikymas, termoizoliacinės medžiagos montavimo technologijų pažeidimai, netinkamas orui ir garams laidžių plėvelių įrengimas.

Yra nustatyta, kad daugiausia šilumos prarandama per nesandarias pastato konstrukcijas. Net ir padidinus montuojamos termoizoliacinės medžiagos sluoksnį, bet neužtikrinus pastato sandarumo, norim efekto apšiltinimas neduos. Pradėjus renovacijos darbus reiktų žinoti, kad ypač daug dėmesio reikia skirti tinkamam mazgų įrengimui, nes, pažeidus technologijas ar neužtikrinus sandarumo, jie gali tapti „šalčio tiltų“ susidarymo priežastimi.

Kadangi pastato siena nuolat patirs išorės veiksnių poveikius, reikia tinkamai sudėlioti pastato vėjo, garo ir termoizoliacija. Pastatas turi būti šiltas, bet tuo pat metu turi būti sudarytos sąlygos pasišalinti perteklinei drėgmei. Tai pasiekiama įrengus tinkamą ventiliacijos sistemą.