Stogo karkasas

Namo stogas – viena iš svarbiausių pastato konstrukcijų. Tvirtumas ir ilgaamžiškumas turi būti užtikrintas statant ar renovuojant namus. Priklausomai nuo stogo dangos rūšies ir pastato paskirties, pasirenkama konstrukcija, kuri tinkamai įrengta leis ne tik sumažinti šilumos nuostolius sunaudojant mažiau energijos patalpų šildymui, bet ir vėsinimui.

Dengiant stogą labai svarbus ne tik projektas, bet ir tinkamos medžiagos bei kvalifikuoti specialistai, kurie atliks šį darbą. Nevertėtų patiems imtis šio sudėtingo ir daug žinių reikalaujančio darbo. Bet kurio pastato stogo konstrukcija turi atitikti keliamus statybų reikalavimus. Nepirkite medžiagų neaiškiose pardavimų vietose, juk svarbu tiek kokybė, tiek ir suteikiamos gamintojų garantijos.

Stogo konstrukcijų rūšys

Gyvenamųjų namų stogai gali būti plokštieji arba šlaitiniai. Pastarieji mūsų šalyje labai populiarūs. Plokščiasis arba dar vadinamas sutapdintas stogas dažniau pasirenkamas daugiabučiams, visuomeniniams ar pramoniniams pastatams, tačiau šiuo metu tokia konstrukcija populiarėja ir statant ar renovuojant individualius namus. Norint, kad pastate būtų išnaudota visa įmanoma erdvė, pasirenkama tokia stogo konstrukcija. Viduje nesumažės patalpos aukštis ir bus išnaudotas visas plotas. Taip pat tokia konstrukcija puikiai tiks, pavyzdžiui, terasos įrengimui ant stogo.

Plokščiojo stogo šiltinimui tinka akmens vatos plokštės, kurios padės sumažinti šilumos išlaidas žiemą. Specialistai teigia, kad turint tokį stogą galima pamiršti rūpesčius net 40 metų. Labai svarbu, kad darbus atliktų kvalifikuoti stogdengiai, nes netinkamai parinkus medžiagas ar montuojant konstrukciją galima patirti nuostolių. Turint plokščią stogo konstrukciją labai svarbu sumažinti vandens pratekėjimo riziką, kuri padidėja renkantis tokį stogą.

Šlaitiniai stogai skirstomi į vienšlaičius, dvišlaičius, dvišlaičius mansardinius, trišlaičius, piramidės ar kupolo formos, valminius, susikertančius ir daugiašlaičius. Priklausomai nuo stogo nuolydžio pasirenkama danga. Pavyzdžiui, norint bituminių čerpelių ar beasbestinio šiferio stogo mažiausias nuolydis turi būti 12 laipsnių, o keraminių čerpių – 16–18 laipsnių. Jeigu patinka betoninės banguotos čerpės, tai reikės stogo nuolydį daryti bent jau 14 laipsnių. Norintys kuo mažesnio nuolydžio gali rinktis plieninę valcuotą arba trapecinio profilio stogo dangą, kurioms reikia nuo 7 laipsnių nuolydžio.

Renkantis šlaitinius stogus antrajame namo aukšte sumažės patalpų aukštis, tačiau tokia konstrukcija yra mums įprasta individualiuose namuose. Tinkamas nuolydis atrodo ne tik gražiai, bet ir yra praktiškas. Sumažėja vandens pratekėjimo rizika. Galima rinktis įvairias stogo dangas, pavyzdžiui, čerpes ar bitumines čerpeles. Šlaitinį stogą apšiltinti galima su mineraline ar celiuliozės vata, polistireniniu putplasčiu. Stogo konstrukcijos plokštuma turėtų būti kuo lygesnė.

Stogo konstrukcijos dalys

Šlaitinio stogo konstrukciją sudaro laikančioji ir atitvarinės dalys. Murlotas, gegnės, stygos ir atraminės konstrukcijos yra dažniausiai pasirenkamos dalys tokiam stogui. Labai svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas. Gyvenamiesiems namams stogo konstrukcija dažniausiai surenkama iš medienos. Labai svarbu, kad ji būtų gerai išdžiovinta, nes pradėjus džiūti gali deformuotis. Drėgmę patikrinti reikia drėgnomačiu. Jei drėgmė nesiekia 20 proc., tuomet galima ją naudoti. Taip pat reikia atidžiai patikrinti ar ji nepažeista, pavyzdžiui, puvinio ar kirvarpų. Mediena turėtų būti impregnuota arba antiseptiku, arba antipirenu.

Plokštieji stogai gali būti klijuojamieji arba prilydomieji. Labai svarbu sumontuoti gerą ventiliacijos sistemą, nes susidarys drėgmės perteklius. Plokščiam stogui tinka medinė arba plieninė laikančioji konstrukcija, o kurią pasirinkti priklauso nuo namo projekto. Dažniausiai sutapdintas stogas susideda iš laikančiosios konstrukcijos – gelžbetoninių plokščių. Taip pat naudojama garo izoliacija, termoizoliacija, apsauginis sluoksnis ir ruloninė danga.